- stricius
- ×strìcius sm. (2) žr. stričas: 1. LKAI128 Strìciuo gvintos išdilo Brs. 2. ppr. pl. LKAI133, Yl Nytės nu strìciaus nusikabino, del to užkliuvo Ms. 3. šulinio velenas: Pataisyk stricių – lenciūgas nukrito Sd.
Dictionary of the Lithuanian Language.
